Jei jūsų vaikas nekalba arba kalba mažiau nei bendraamžiai, nerimas suprantamas. Geros žinios: daug ką galite padaryti namuose jau šiandien, ir dažnai ankstyva pagalba pakeičia viską.
Kada vėlavimas kalbėti yra normalus
Vaikų kalbos raida labai įvairi. Apytiksliai gairės tokios:
12 mėnesių: pirmi žodžiai (mama, tėtė), reaguoja į vardą.
18 mėnesių: apie 10-20 žodžių, rodo pirštu į norimus daiktus.
2 metai: 50 ir daugiau žodžių, pradeda jungti po du (noriu sulčių).
3 metai: trumpi sakiniai, suprantamas net svetimiems žmonėms.
Jei vaikas šiek tiek atsilieka, bet nuolat daro pažangą, dažnai tiesiog reikia laiko ir paskatinimo. Svarbiau ne tikslus žodžių skaičius, o ar vaikas bando bendrauti: rodo, žiūri į akis, naudoja gestus.
Kada verta kreiptis specialisto
Kreipkitės į vaikų gydytoją ar logopedą, jei pastebite bent vieną iš šių ženklų:
2 metų vaikas dar nesako žodžių;
nereaguoja į savo vardą arba į paprastus prašymus;
vengia akių kontakto, nesidalina dėmesiu;
prarado žodžius ar įgūdžius, kuriuos anksčiau turėjo;
nerodo pirštu, nemoja, nenaudoja gestų.
Kreiptis pagalbos nereiškia, kad kažkas blogai. Ankstyva intervencija yra pati veiksmingiausia, todėl geriau pasitikrinti anksti nei laukti.
5 būdai paskatinti kalbą namuose
Įvardykite, ką vaikas mato. Kalbėkite apie tai, kas vyksta čia ir dabar: trumpais, aiškiais sakiniais.
Palaukite atsakymo. Užduokite klausimą ir suskaičiuokite iki penkių. Pauzė duoda vaikui laiko sureaguoti.
Sekite vaiko susidomėjimą. Kalbėkite apie tai, į ką jis žiūri, o ne apie tai, ką jūs norite.
Naudokite paveikslėlius ir pasirinkimą. Kai vaikas gali parodyti, ko nori, mažėja nusivylimas ir auga noras bendrauti.
Girkite kiekvieną bandymą. Garsas, gestas ar žvilgsnis taip pat yra komunikacija. Pastiprinkite ją.
Timo padeda vaikui bendrauti net tada, kai žodžių dar nėra. Paveikslėlių kortelės su garsu lietuviškai leidžia vaikui pasakyti, ko jis nori, o pokalbių praktika palaipsniui ugdo drąsą kalbėti.